- dėjėjas
- dėjė́jas, dėjė́ja dkt. Trinkẽlių dėjė́jas.
.
.
dėjėjas — ( is), a smob. (1), à (3) Š, dėjėjas (1) Dk 1. kas deda, guldo, kloja, dėjikas: Dėjėjis deda į lažybas, spėjėjis spė[ja] J. Mes matome amžių tolumoje karžygius, kultūros pamatų dėjėjus Vaižg. 2. kas krauna: Geri dėjėjaĩ kaip nuėjo – šienas… … Dictionary of the Lithuanian Language
antspaudininkas — añtspaudininkas, ė smob. (1) 1. Ser antspaudų dirbėjas. 2. antspaudų saugotojas, dėjėjas: Prie liudytojų, ponų antspaudininkų, savo ranka padedu parašą Vaižg … Dictionary of the Lithuanian Language
antspauduotojas — antspauduotojas, a smob. (1) BŽ366 antspaudų dėjėjas: Laiškų antspauduotojas kažkur išėjo Kn … Dictionary of the Lithuanian Language
dėjikas — dėjìkas, ė smob. (2) 1. kas krauna, dėjėjas: Menkas dėjìkas, kad lig su stalu [mašinos] Slnt. 2. f. Šk kas kiaušinius deda: Šita višta menka dėjìkė KzR … Dictionary of the Lithuanian Language
dėlinis — dėlinis, ė smob. dėlių dėjėjas (kraują leidžiant): Jei galvą suskaudėdavo, tai eidavo pas dėlinę rš … Dictionary of the Lithuanian Language
dėtojas — dėtojas, ( is), a smob. psn. dėjėjas … Dictionary of the Lithuanian Language
išdėjėjas — išdėjėjas, a smob. (1) kas išdeda, išdėsto, išaiškina: Jis yra ne tiek savaimingas mąstytojas, kiek puikus graikų filosofų minčių išdėjėjas ir padavėjas rš. dėjėjas; įdėjėjas; išdėjėjas; nusidėjėjas; padėjėjas; pradėjėjas; sudėjėjas; … Dictionary of the Lithuanian Language
nusidėjėjas — nusidėjėjas, a smob. (1); SD69 nusižengėlis, nusidėjėlis: Yra nusidėjėjas kaipo medžias šakotas, turįs šaknį giliai žemėn įremtą SPII65. dėjėjas; įdėjėjas; išdėjėjas; nusidėjėjas; padėjėjas; pradėjėjas; sudėjėjas; uždėjėjas … Dictionary of the Lithuanian Language
padėjėjas — padėjėjas, a smob. (1) kas padeda, talkininkas, pagalbininkas: Iš kito kambario išėjo ir redaktoriaus padėjėjas A.Vien. Menka man ji padėjėjà Rdm. Naminiai gyvuliai mūsų padėjėjai J.Jabl. Insistokig už mus ..., padėjėja mūsų, sūnausp tavop DP602 … Dictionary of the Lithuanian Language
pradėjėjas — pradėjėjas, a smob. (1) kas pradeda, pradininkas, iniciatorius: Donelaitis – lietuvių grožinės literatūros pradėjėjas rš. dėjėjas; įdėjėjas; išdėjėjas; nusidėjėjas; padėjėjas; pradėjėjas; sudėjėjas; uždėjėjas … Dictionary of the Lithuanian Language